Išgirdę apie šiaudinius namus, vadinamus šiaudinukais, dažniausiai prisimename pasaką apie tris paršiukus. Pasakoje tokiam nameliui baigėsi liūdnai, tačiau tikrovėje šiaudinukai – tvirti ir šilti statiniai. Šiaudinius namus žmonės statė jau XIX a. Seniausias Europoje šiaudinukas yra Prancūzijoje – jame gyvena jau trečia šį namą pastačiusio žmogaus karta. Gali būti, kad tiek ir daugiau kartų atlaikys ir iš lietuviškų šiaudinių skydų statomi namai. O kas nenorėtų pasistatyti nebrangaus ir šilto namo, kuriame galėtų pasenti jo proanūkiai?
Iš JAV – į Europą XIX a. pabaigoje į Šiaurės Amerikos Nebraskos valstiją atvykę naujakuriai nerado įprastų medžiagų, iš kurių galėtų statyti tvirtus ilgaamžius namus. Todėl atvykėliai pasinaudojo to laikmečio išradimu šiaudų presavimo mašina – ir iš šiaudų ėmė statyti ne tik namus, bet ir dvarus bei bažnyčias. Pirmieji šiaudinukai buvo bekarkasiai, su laikančiosiomis sienomis. Tokie pastatai buvo statomi iki pat 1940 m. ir dalis jų tebestovi. Net trylika iš septyniasdešimties 1915–1930 m. pastatytų šiaudinukų puikiai tarnauja ir šiomis dienomis. Gal šis faktas, o gal suvokimas, kad galima pasistatyti nebrangų, bet šiltą ir patvarų būstą, sukėlė naują šiuolaikinės statybos iš šiaudų bangą Europoje. „Pirmiausiai tokiais statiniais susižavėjo Europos ūkininkai. Pamatę, kad presavimo mašinos suspausti šiaudų ryšuliai – puiki šiltinamoji medžiaga, jie nutarė šiaudais apšiltinti ūkio pastatus ir gyvulių tvartus. Netrukus pradėjo dygti ir pirmieji gyvenamieji bekarkasiai šiaudų nameliai, – pasakoja šiaudinių namų statybos technologiją ištobulinusios lietuviškos bendrovės „Ecococon“ direktorius Marius Tarvydas. – Namo sienos būdavo statomos iš supresuotų šiaudinių ryšulių, kuriuos sutvirtindavo pagaliais, lazdomis ar lentomis, – tokių konstrukcijų namai labai patikimi.“ Vėliau šiaudų ryšulius imta naudoti karkasiniams namams apšiltinti. Tokios technologijos populiarios ir šiais laikais.
Paskutinis šiaudas, išjudinęs lietuvius
Išsklaidyti abejones dėl šiaudinių namų patvarumo ir tinkamumo gyventi labiausiai padėjo 1993 m. pasirodęs žurnalas „Paskutinis šiaudas“ („The Last Straw“). Šis leidinys paskatino tobulinti šiaudinukų statybų technologijas. Jų pažangą patvirtino ir tyrimus atlikę mokslininkai. Jų teigimu, šiaudinukai tapo labai šilti ir itin atsparūs ugniai, gniuždymui bei vėjui, tad tokie statiniai gali drąsiai konkuruoti su mūriniais, mediniais ir iš kitokių įprastų statybinių medžiagų pastatytais namais. Tą įrodo ir atvejis per 1999 m. žemės drebėjimą Kinijoje. Per šią nelaimę buvo sugriauta nemažai pastatų, bet šiaudinė mokykla dėl tamprios statybinės medžiagos gamtos kataklizmą puikiai atlaikė. „Karkasiniai namai, apšiltinti šiaudų ryšuliais, paklausūs ir šiomis dienomis. Tokių statinių vis daugėja. Lietuvoje yra 40 šiaudų ryšuliais apšiltintų namų, – teigia M. Tarvydas. – Šiaudinuką dažniausiai renkasi tas, kas nori pats pasistatyti namą ir gyventi natūralių medžiagų ekologiškame būste.“ Lietuvių gaminiai sukėlė perversmą
Bene didžiausia šiaudinių namų statybos naujiena – vadinamieji šiaudų skydai. Šis pasaulio dėmesio ir pripažinimo jau sulaukęs gaminys – lietuvių išradimas! „Neprofesionaliems statybininkams pasistatyti šiaudinį namą iki šiol buvo nelengva. Tai ilgai trukdavo, reikėjo specialių žinių. Ne kiekvienam pavykdavo šiaudus sudėti tvirtai ir teisingai.
Ecococon“ gamybos vadovas Domantas Surkys sugalvojo, kad įprastus šiaudinius ryšulius reikėtų įrėminti ir taip padėti šiaudinukų statytojams. Taigi buvo sukurtas unikalus produktas – skydai iš natūralių šiaudų. Tai medinio karkaso moduliai, į kuriuos tolygiai, tankiai ir lygiai supresuojami šiaudai. Tokių skydų galime pagaminti įvairių dydžių“, – pasakoja M. Tarvydas. Naujosios „šiaudinės plytos“ tokios lengvos, kad statyboms nereikia kranų ar kitos sunkiosios technikos. Be to, montuoti šiaudinius skydus visai paprasta. „Skydai suglaudžiami šonais ir sujungiami paprasčiausiais varžtais, tad statybos darbams pakanka paprasto gręžtuvo. Kadangi skydai vieni prie kitų pritvirtinami itin glaudžiai, nesusidaro šalčio tiltų, konstrukcija tampa ypatingai sandari, – tikina bendrovės „Ecococon“ vadovas. – Mūsų sienos yra pačios didžiausios šiluminės varžos pasaulyje. Kitos tokios šiltinamosios medžiagos kol kas nėra.“*
Svarbu ir tai, kad įsigijus tokių „šiaudinių plytų“, palyginti nebrangų, šiltą, ekologišką ir ilgaamžį namą galima pasistatyti labai greitai – statinio sienos sumontuojamos vos per vieną dvi dienas. „Ecococon“ gaminiai turi visus reikalingus sertifikatus. Taigi tvirtą ir šiltą namą iš šiaudinių skydų dabar gali pasistatyti bet kurios profesijos žmogus. Belieka pasiraitoti rankoves.
*šiluminė varža R = 9,2 m2 K/W; šilumos perdavimo koeficientas U = 0,111 W/m2K;
