Kodėl man nesiseka?

Kodėl man nesiseka?

Kai nepasiseka, vietoje to, kad sutvirtintum savo sėkmės nuomonę „aš padarysiu tai”, numoji ranka „pasiseks kitą kartą”. „Pasiseks kitą kartą” — tai tik pasiteisinimas, rodantis priežastingumo (atsakomybės) trūkumą.

Sėkmės versle (ir bet kur kitur) paslaptis — atsiradus sunkumui dar kartą įtvirtinti savo nuomonę. Sunkumai — tai požymis, jog kažkur judate, tai — konflikto požymis. Į kiekvieną konfliktą, taigi ir sunkumą, kaip žinome, galime reaguoti dvejopai: trauktis arba tęsti.

Negali tiesiog pasakyti sau „aš tai padarysiu” ir viskas atsitiks savaime. Iki kiekvieno galutinio rezultato, tikslo įgyvendinimo egzistuoja daug mažų ar didelių konfliktų. Panašiai ir tam, kad upė pastumtų akmenį, po kuriuo ji neteka, reikia pastangų, taip ir mes, sėdėdami ir vien svajodami negalime to turėti.

Konflikto įtvirtinimo (pasiekimų) kelias susideda iš šių dalių:

  • Pradžios arba tapimo. Iš pradžių turite kažkuo tapti, kad turėtumėte. Iš pradžių turite tapti priežastimi idėjos ir sugebėjimo ją pradėti įgyvendinti. Iš pradžių pradedate nuo proto.
  • Tęsimo arba veiksmo. Tada turite tai tęsti, ir su kiekvienu atsiradusiu konfliktu (sunkumu) tęsti savo buvimą priežastimi — patvirtinti savo pirminę nuomonę ar tikslą.
  • Pabaigos arba turėjimo. Iki savo nusistatyto tikslo pabuvę priežastimi, galų gale galite tapti savo būties ir veiksmų pasekme.

Kodėl nesiseka?

Stebėkite smulkmenas, kokios nuomonės atsiranda iškilus net ir menkam sunkumui. Esate aktyvus dalyvis, su kiekviena gyvenimo minute pasirenkate tai, ką vėliau turėsite.

Iškilus neigiamai nuomonei, turite vietoje jos teigti priešingai, t.y., būti priežastimi, o ne tos nuomonės pasekme.

Pavyzdžiui, tęsimo metu atsiradęs „nebesuprantu”, „nebegaliu”, „nebeišeina” turi būti pakeista „suprantu”, „galiu”, „išeina”.

Nusistatę savo tikslą, kad konfliktai (sunkumai) neužkluptų netikėtai, susidarykite sąrašą kokius jūsų manymu sunkumus ar baimes reikės nugalėti.

Tarkime, prieškario metais, lietuviai emigrantai, kad pabėgtų nuo rusų ir gautų darbą, turėjo eiti į šiuos konfliktus:

  • į konfliktą su savimi — palikti įprastus namus, nugalėti kelionės sunkumus,
  • į konfliktą su kitatikiais — lietuviai buvo katalikai, kiti, tarkime — protestantai; kiti dar tikėjo ir tuo, kad lietuviai atima jų darbo vietas.

Taip lietuviai turėjo praeiti visus šiuos sunkumus ir įsitvirtinti.

Kai norime kažko pasiekti, pasaulis ar tiesiog gamta gali priešintis mūsų tikslui, ir čia mes turime tik du kelius: dar kartą patvirtinti, išsakyti savo tikslą, kad „taip, čia mano tikslas, aš jo ir toliau sieksiu“, tokiu būdu jūs tęsiate; arba atsisakyti pirminio tikslo „gal aš bandysiu daryti ką nors kita“, tokiu būdu jūs užbaigiate.

Atsiradus konfliktui, galite jo išvengti ir taip įgyti ramybę ar laimę, tačiau tik kažkurios srities sąskaita.

Tarkime, šeimoje egzistuoja konfliktas, jog trūksta pinigų. Dvi išeitys: būti konflikto priežastimi ir spręsti tai, ar vengti konflikto ir tiesiog laukti, kad pinigų trūkumas išsispręs kitos pusės inicijuotom skyrybom.

Dvi pasekmės: išspręstas konfliktas garantuoja ramybę šeimai; neišspręstas konfliktas vis atsinaujina, nors suteikia ramybę iš tos pusės, kad nereikia rūpintis šio konflikto sprendimu.

Konflikto vengimas prasmingas tik tada, kai pats konfliktas yra beprasmis ir betikslis

Sėkmė versle, kaip ir asmeniniame gyvenimą didžia dalimi priklauso nuo sugebėjimo suderinti priežastį su pasekme. Sėkmingas verslas paprastai būna ir kokia nors priežastis, ir pasekmė.

Knygos „Rinkodaros genijus“ autorius Peter Fisk apie tai rašė „Genialumo erdvė = iš išorės į vidų + iš vidaus į išorę. Ši kryptis padeda organizacijai pajusti galimybes“.

Bet koks disbalansas į vieną pusę bus priverstas susibalansuoti į kitą. Taip verslas, norintis, kad klientai būtų valdomi, greičiausiai prieis prie to, kad klientai taps nebevaldomi visiškai. Ir atvirkščiai, atidavę kontrolę į klientų rankas, tarkime atlikdami taip vadinamas marketingo studijas, naudodami kitokį atgalinį ryšį, klausydamiesi ką klientai sako, verslai galų gale tampa priežastimis klientams ir dėl to laimi.

Sėkmė priklauso nuo subalansuoto bendravimo: kai reikia esate priežastis, o kai reikia -pasekmė.

Peter Fisk „Marketing genius“.