Tam, kad problema egzistuotų, joje turi būti melas, ir melas apie baimę yra tas, kad jos apskritai įmanoma atsikratyti. Baimės atsikratyti neįmanoma, ji visada bus su mumis, nes ji kaip ir viskas šioje Visatoje atsirado dėl balanso arba poreikio išgyventi geriausiu būdu.
Pirma, patelės poruojasi tik su lyderiais, nes taip sutvarkyta gamtos, kad kiekviena karta būtų kuo stipresnė ir sugebėtų išgyventi geriausiu įmanomu būdu. Taigi baimė atlieka reguliatorinį vaidmenį, atfiltruoja silpnus individus, kad jie mažiau turėtų ir susilauktų mažiau palikuonių.
Antra, baimė, kaip balanso dalis atlieka ir apsauginę funkciją. Esminė apsauginė baimės funkcija — tai apsaugoti individą nuo buvimo priežastimi, ir dėl to galimo tapimo pasekme.
Kai vaikai auga, jiems per kelis mėnesius susiformuoja svetimų žmonių baimė. Tai yra apsauginė funkcija, leidžianti jiems išgyventi geriausiu įmanomu būdu esamuoju laikotarpiu, kadangi svetimi žmonės gali ir nepasirūpinti tinkamai.
Kodėl tai formuojasi?
Kadangi vaikas dar neturi pakankamai fizinių ir psichinių jėgų ar supratimo išgyventi vienas pats, savarankiškai, t.y. būti savipakankama priežastimi, Gamta jam įdiegia instinktą būti pasekme, paklusti tėvams, kad kol jis neturi pakankamai jėgų išlaikyti krūvį, geriau jam būti pasekme.
Ir jau vėliau, pradedant nuo 10 mėnesio ir vėliau, kai vaikas jau išmoksta vaikščioti ir suprasti bent keliolika žodžių, vaiko individualybė vis stiprėja, pasekmę keičia priežastis, vaikas tampa savarankiškesnis, ir kur kas didesnė priežastis, nepriklausoma nuo tėvų.
Apskritai, baimė priklauso tik nuo nuomonės apie save.
Taigi, jei žmogus, tarkime, bijo kažką daryti, greičiausiai jis tiesiog dar nėra pasiruošęs tai daryti, ir smegenys jį saugo nuo galimų nemalonumų ar traumų. Kaip tiki, taip ir yra. Jeigu tavo turimų žinių ir išgyvenimo taisyklių visuma nėra pakankama išsikeltam tikslui, smegenys tau taip ir pasakys įjungdamos baimę.
Viena šeima nutarė gimdyti namuose be jokios profesionalios pagalbos, tačiau giliai viduje buvo abejonė. Galų gale visgi gimdymas vyko ligoninėje ir buvo suprasta, kad namuose tai nebūtų taip jau paprasta, kadangi gimdymas buvo su tam tikromis problemomis. Taip smegenys, apskaičiavusios visas aplinkybes, apsaugojo nuo didelio pavojaus.
Smegenys viską apskaičiuoja, įvertina turimus resursus, sugebėjimus, savybes ir nusprendžia ar jos pasiruošusios vykdyti užduotį ar ne. Jeigu ne — įjungia baimę ir taip priverčia sustoti, bėgti arba dar kažkaip kitaip veikti. Jeigu taip — veikia be problemų, laisvai.
Žinoma, galima tai keisti, ir visas pasiruošimas, visi resursai priklauso tik nuo nuomonės, smulkiausių žmogaus sprendimų ir pasirinkimų. Visos savybės, sugebėjimai ir resursai, kuriais remiantys smegenys priima sprendimus, kuriuos paskui signalizuoja emocijų pavidalu, priklauso nuo paties žmogaus sprendimų.
Jeigu bijai susipažinti su mergina, tai smegenys, remiasi visomis tavo nuomonėmis ir žodžiais išduoda tokią išvadą. Vadinasi kažkur kažko nemoki, kažkur trūksta žinių, dėl to ir bijai. Sužinok pakankamai, pakeisk savo nuomones, ir baimė išnyks.
Kai mes jaučiamės esą laisvi, mes jaučiame, kad galime nuversti kalnus. Ir iš tiesų, kai jautiesi laisvas, tai ko nori ateina beveik be pastangų, beveik savaime.
Kas yra laisvė?
- Apibrėžimas skamba taip: „galėjimas veikti, kalbėti ar galvoti be primestų suvaržymų”.
- Laisvės priešingybė yra baimė. Baimė būti kažkuo, kažką daryti ar kažką turėti.
- Jeigu laisvės požymiai yra polėkis, skrydis, veržlumas, entuziazmas, priežastingumas, pastangos nebuvimas, atsipalaidavimas, linksmumas; baimės, atvirkščiai — susikaustymas, susigūžimas, vengimas, tylumas ar netgi apatija.
Viskas iš tiesų gali būti labai lengva
Nuėjai, padarei ir gavai. Kur priežastis, kad lengva nėra? Nes nėra lengva pačiame savyje. Jeigu būtum pilnai laisvas, tai laisvai rinktumeis, laisvai darytum, ir laisvai gautum ko tau tik reikia.
Kas tavo prote, tas ir tavo gyvenime.